Arūnas Sakalauskas apie nuopuolį: „Gulėjau trūkęs vidury gatvės“
Arūnas Sakalauskas apie nuopuolį: „Gulėjau trūkęs vidury gatvės“

Arūnas Sakalauskas apie nuopuolį: „Gulėjau trūkęs vidury gatvės“

Dešimt sudaužytų automobilių, prarasti draugai, vaikai, vaidmenys ir 53 m. aktoriaus Arūno Sakalausko akistata su demonais. „Aš buvau trūkęs – gulėjau viduryje gatvės“, – vieną lemtingų savo gyvenimo epizodų prisiminė aktorius.

A.Sakalauskas – vienas ryškiausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių, sukūręs įsimintinų vaidmenų ne tik scenoje, bet ir kine.

Darbas televizijoje jam taip pat nėra svetimas. Žiūrovų simpatijas Arūnas pelnė debiutavęs nuotaikingame improvizacijų šou „Pagauk kampą“. Šmaikščiais pokštais jis priversdavo kvatoti iki ašarų. Vyrą gatvėje atpažįsta kiekvienas, tačiau žydruosiuose ekranuose jo jau kuris laikas nebėra, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.

Arūnas neatsisakytų darbo televizijoje, tačiau kvietimų nesulaukia. Jis garsiai svarstė: gal todėl, kad atsirado naujų veidų, o gal kalta praeitis, tarsi šešėlis persekiojanti iki šiol?

A.Sakalauskas neketina slėpti istorijos, kaip alkoholis tapo jo geriausiu draugu, o vėliau – žiauriausiu priešu. Trisdešimtmečiam aktoriui taurelę pasiūlė kolega. Velnio lašai turėjo padėti užmiršti pečius užgulusius rūpesčius.

„Aš labai vėlai pradėjau gerti. Tai buvo 1992 metų spalio 19-oji, – tikslią datą LRT televizijos laidos „Gyvenimas“ kūrėjams nurodė A.Sakalauskas, prieš penkerius metus taip pat spalio 19-ąją metęs gerti. – Tądien gerokai jaunesnis kolega nusistebėjo: „Ko čia kankiniesi – imk ir išgerk.“

Išgėrus pasirodė, kad tai geras vaistas – iš karto palengvėjo. Ilgainiui įprotis tapo nekontroliuojamas.

„Alkoholis paverčia kraują cukrumi – jis pasidaro tirštas. Tuomet sustiprėja širdies plakimas, tave apima nerimas, o jį gali pašalinti tik alkoholis. Jis tai panaikina žaibiškai, tačiau trumpam – 45 minutėms, – apie organizmo fiziologines reakcijas pasakojo artistas. – Tu nenori jausti diskomforto ir vėl griebiesi alkoholio.“

A.Sakalauskas gerdavo ir nejausdavo saiko, kol restorano apsaugininkai jį išmesdavo lauk arba, paėmę jo mobilųjį telefoną, iškviesdavo draugus, kad parvežtų namo.

Kasdienes pagirias vyras vėl malšindavo alkoholiu. Išgertuvės trukdavo savaites, vėliau – mėnesius. Išnyko atsakomybės jausmas, noras rūpintis artimaisiais, bendrauti su draugais, eiti į darbą.

Gėdos jausmas prieš žiūrovus, teatro ir televizijos vadovybę, o svarbiausia – prieš save tarsi kirminas graužė A.Sakalauską. Ši būsena naikino viską, ką aktorius per ilgus metus buvo išsikovojęs sunkiu darbu.

„Aš labai grauždavausi, o graužatį norėjosi skandinti alkoholyje – uždaras ratas, iš kurio sunku ištrūkti, kol galiausiai suvoki, kad nebevaldai savo gyvenimo, darbai slysta iš rankų, prarandi viską“, – pasakojo aktorius.

Vyras ne sykį bandė kovoti su priklausomybe: perėjo Minesotos programą, negėrė bene vienuolika mėnesių, bet kartą vėl pakėlė taurę, nė pats nepajutęs, kaip tai padarė.

„Tai klastinga liga – sujaukia protą, visada rasi savo elgesio pateisinimą“, – kelią iš alkoholizmo apibūdino aktorius.

Kiek buvo bandymų išbristi, A.Sakalauskas jau nesuskaičiuoja. Ko gero, dugną jis pasiekė 2009-aisiais, kai būdamas girtas lapkričio 20-osios popietę sėdo prie vairo ir važiuodamas apgadino dešimt automobilių.

Teko atlaikyti žiniasklaidos kirčius, atgailauti teismo salėje. Aktorius pažadėjo kreiptis į medikus ir tvirtai tikėjo, kad jie padės įveikti alkoholizmą.

„Pagulėjau trisdešimt dienų ligoninėje, bet tai nepadėjo – priežasčių vis ieškojau kitur, o ne savyje. Supratimas, kad gyveni normaliai, jeigu negeri, o jeigu geri – vartoji žiurknuodžius, dar nebuvo atėjęs“, – prisipažino artistas.

Po pasivažinėjimo neblaiviam prabėgo metai. Išaušo aktoriui lemtinga diena.

Abipusiu sutarimu jis išėjo iš darbo teatre ir visiškai paleido vadžias. Kai policininkai rado be nuovokos gulintį gatvėje ir nusivežę į būstinę paklausė: „Arūnai, ką tu darai?“, A.Sakalauskas pažiūrėjo į veidrodį ir pamatęs savo atvaizdą sutiko su siūlymu vykti į ligoninę ir rimtai gydytis.

Medikų rankose atsidūręs aktorius šį sykį neketino pasiduoti, nors žinojo, kad laukia lašelinės, raminamieji vaistai, organizmo valymas.

A.Sakalauskas suskaičiavo, kad jo gyvenime neblaivūs buvo net aštuoniolika metų. Vėliau atėjo laikas sustoti ir save bei gyvenimą pažinti iš naujo.

„Iš pradžių buvo sunku susivaldyti. Mat yra vadinamasis alkoholinis mąstymas: arba viskas, arba nieko. Yra žmonių, kurie išgeria dvi taures vyno ir jiems trečios neįsiūlysi, o yra žmonių, kurie išeidami iš vakarėlio ištuština nebaigtas taures. Aš tai perėjau. Man per mėnesį viskas susitvarkė – labai staigiai“, – sėkmingu gydymu džiaugėsi buvęs alkoholikas.

Dabar jis lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, globoja su priklausomybe nuo alkoholio kovojantį vaikiną ir jau 5 metus nesidairo į butelio pusę.

Siūlymų pakelti taurę A.Sakalauskas sulaukia iki šiol, bet jis tvirtai laiko vadžias ir neketina jų paleisti, nes pelnyti žmonių pasitikėjimą nepaprastai sunku.

„Kadangi jau esi tuo pagarsėjęs, atkurti reputaciją labai sunku. Man siūlo pakelti taurę ir, kai pasakau, kad negeriu, netiki, netgi primena, kad vaidinu girtas. Aš išties dviejuose spektakliuose vaidinu girtus personažus. Šleifas lieka.

Penkerių metų nepakanka nuomonei pakeisti, kai 15 ar 20 metų slidinėjai“, – su kartėliu pripažino A.Sakalauskas.

Nemalonu viešai pripažinti savo klystkelius, tačiau Arūnas įsitikinęs: tik garsiai kalbant apie alkoholizmą žmonės išgirs, kad su tokiomis pat problemomis susiduria ne jie vieni. Galbūt jo patirtis kam nors padės susigrąžinti sveikatą, išsaugoti šeimą, neprarasti ateities ar net išgelbės gyvybę.

„Kodėl atėjau į šitą laidą? Kai pradėjau gilintis, kodėl negaliu susiturėti negėręs, kodėl praėjus keliems susilaikymo mėnesiams vėl paslystu, nuėjau pas anoniminius alkoholikus ir pamačiau, kad ten sėdi žmonės, kurie negeria 18–20 metų.

Tai asmeninis pavyzdys. Nėra nieko paveikesnio kaip asmeninis pavyzdys. Matai žmogų ir galvoji: „O kodėl aš negaliu?“ Negi koks užkeikimas? Pažįstu žmonių, kurie išsikapstė net po to, kai du kartus buvo beveik mirę, – giminės atvyko su karstu pasiimti, o jis šaldytuve pradėjo krutėti, nes pasidarė šalta“, – juodojo humoro blyksniu baigė pokalbį jau penkerius metus nė lašo į burną neimantis aktorius A.Sakalauskas. Parengė Milda Augulytė

http://zmones.lrytas.lt/tv-antena/arunas-sakalauskas-apie-nuopuoli-gulejau-trukes-vidury-gatves.htm