Kas yra smurtas?
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai – moterys, vaikai, seneliai.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.
Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.*
Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Smurto rūšys
Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:
- Mušimas, stumdymas, kratymas.
- Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
- Smaugimas, dusinimas.
- Kandžiojimas, spjaudymas.
- Izoliavimas, grasinimas ginklu.
- Deginimas, kankinimas ir kt.
Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:
- Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.
- Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.
- Vertimas jaustis kaltu (-a).
- Įsitikinimų išjuokimas.
- Tel. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
- Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
- Manipuliavimas ir kt.
Ekonominis smurtas – Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:
- Draudimas dirbti.
- Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
- Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
- Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.
Seksualinis smurtas – kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai:
- Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
- Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
- Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.
Nepriežiūra – Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
- Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
- Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.
Smurto ratas
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui – kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Galios ir kontrolės ratas
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.
Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Nauodamas vieną kitą ar kelias ju, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.
Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) – viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Raseinių krizių centras teikia Specializuotos pagalbos centro funkcijas. Į SKPC galima kreiptis telefonu 8 428 52177.
Specializuotos pagalbos centras, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo telefonu ar kitomis priemonėmis ir būdais susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą:
1. SKPC konsultantas informuoja, konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus. Kartu su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu sudaro veiksmų ir pagalbos priemonių planą;
2. SKPC suteikia specializuotą psichologinę ir teisinę pagalbą.
Siekdami suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui bei užtikrinti teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos efektyvumą ir kompleksiškumą, prireikus bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, savivaldybių įstaigomis, seniūnijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis apnakvindinimo, apgyvendinimo ar kitas būtinas paslaugas, taip pat – su policija, sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis ir institucijomis ir kt.;
