Specialistų teigimu, vaikai, gyvenantys skurstančiose, nedarniose arba šeimose, kuriose smurtaujama, dažniau patiria emocinį, fizinį arba seksualinį smurtą.
Fizinis smurtas – yra tada, kai žmogus tyčia sukelia skausmą vaikui ar jį sužeidžia. Vaiko mušimas ranka ar įvairiais daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.) yra fizinis smurtas. Kiti fizinio smurto pavyzdžiai – kojos pakišimas, kad kitas nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas ir t. t.
Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai suaugęs žmogus arba žymiai vyresnis vaikas išnaudoja vaiką savo seksualiniams norams tenkinti.
Psichologinis/emocinis smurtas – tai pasityčiojimas iš vaiko, žodinis agresyvus elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas .
Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra.
Kokios viso to pasekmės?
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema.
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Jis pakenkia vaiko fizinei sveikatai (sužalojimai, randai, nepagydomi pakenkimai), pažintinių procesų raidai (kalbai, mokymuisi, akademiniams pasiekimams), emocinei raidai (nerimas, potrauminio streso sutrikimas, depresija, žema savivertė), elgesiui (silpna savireguliacija ir impulsų kontrolė, agresija, kvaišalų vartojimas, savęs žalojimas, nusikalstami veiksmai), tarpasmeniniams santykiams. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą. Tokie vaikai užauga menkus tėvystės gebėjimus turinčiais tėvais ir motinomis, jie dažnai būna agresyvūs ir smurtaujantys partneriai, tampa linkusiais nusikalsti ir elgtis asocialiai piliečiais.
Vaikai – smurto aukos – turi laiku gauti efektyvią kompleksinę pagalbą, kad galėtų sėkmingai įveikti patirtų traumų pasekmes ir tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.
Raseinių krizių centras vykdo projektą „Kompleksinė pagalba krizinėje situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus“, kurio tikslas – ugdyti krizinėse situacijose esančių tėvų, auginančių vaikus, socialinius ir pozityviosios tėvystės įgūdžius, vykdyti ankstyvųjų šeimos krizių prevenciją, teikti kompleksines paslaugas. Šio projekto veiklose numatyta kompleksinė pagalba visiems šeimos nariams. Tai smurtinio elgesio keitimo programa, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas grupinio darbo metodu, programa vaikams „Linas – pagalba vaikams“, individualios psichologo konsultacijos, apskrito stalo diskusijos su bendradarbiaujančiomis institucijomis, savanorių mokymai. Numatoma organizuoti konferenciją„Sveika šeima – sveika visuomenė“, platinti spausdintinę informacinę medžiagą, viešinti problematiką rajono žiniasklaidoje.