Lapkričio 19-ąją – Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną – Raseinių krizių centras ir Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras suinteresuotų rajono įstaigų specialistus, ugdymo įstaigų atstovus, tėvelius ir visus, kuriems aktuali smurto prieš vaikus problema, kvietė dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „Smurtas prieš vaikus: pažinkime, atpažinkime, padėkime!“. Renginys organizuotas Raseinių krizių centro vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimos nariams“, finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lėšomis.
Smurtas prieš vaikus – skaudi mūsų visuomenės problema. Tuo, ko gero, neabejojo nei vienas iš 33 konferencijos dalyvių, ta pačia mintimi dalinosi ir sveikinimo žodį renginio pradžioje taręs Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Užemeckas. Kaip vaikus padrąsinti prabilti apie smurtą, kaip jiems gali padėti konkrečių sričių specialistai ir tuo pačiu – kaip galime padėti kiekvienas iš mūsų? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė septyni, įdomius ir aktualius pranešimus pristatę įvairių sričių specialistai.
Vaiko teisių apsaugos sistemos flangą konferencijoje atstovavo tądien vienintelė šios pagalbos vaikui srities atstovė – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė, pristačiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklą, aktualijas ir tai, ką svarbu žinoti visiems dalyvaujantiems pagalbos vaikams, kenčiantiems nuo smurto, teikimo procesuose.
Policijos patirtį, vykdant smurto prieš vaikus prevenciją mūsų rajone, pristatė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė. Šis pranešimas leidžia daryti objektyvią išvadą, kad smurto prieš vaikus problema deja, bet egzistuoja ir Raseinių rajone: 2019 metais Raseinių r. PK pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu prieš vaikus, 2020 m. sausio-spalio mėnesiais šis rodiklis jau yra viršytas – pradėti 32 ikiteisminiai tyrimai.
Apie tai, ką ir kaip kalba smurtą patiriantys vaikai susirinkusiems jautriai pasakojo Dovilė Vervečkienė, „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė, savanorių mokytoja. „Vaikų linijos“ patirtis ir pagalbos vaikams svarba šiandien turbūt jau daugeliui nebekelia jokių abejonių. 39 procentai skambinančiųjų prisipažįsta patiriantys patyčias, kiek mažiau – 37 procentai besikreipiančių vaikų yra fizinės prievartos aukos, 11 procentų vaikų patiria emocinę prievartą, 8 procentai – seksualinės prievartos aukos, 4 procentai priskiriami vaikams, patiriantiems nepriežiūrą ir 1 procentas besikreipiančių vaikų nurodo, jog yra prievartos liudininkai. Kaip pranešti arba kaip padėti ieškoti pagalbos? Dovilė kviečia skambinti į „Vaikų liniją“ ir paprašyti būti nukreiptiems į „Pagalbos vaikams liniją“ nemokamu telefono numeriu 116 111. Taip pat galite susisiekti laiškais, susisiekti pokalbiais internetu, diskutuoti su bendraamžiais. Visą informaciją rasite www.vaikulinija.lt arba www.pagalbavaikms.lt. Taip pat visuomet galite kreiptis į artimiausią Vaiko teisių apsaugos skyrių, o įvykio metu drąsiai skambinti telefonu 112.
Vaiva Bingelienė, VšĮ Šeimos santykių instituto vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė, konferenciją tęsė pranešimu „Smurto poveikis vaiko sveikatai“, kuriuo buvo pristatytas didžiulis smurtą prieš vaikus lydinčių pasekmių bagažas. Eilė traumuojančių pasekmių – potrauminio streso sutrikimas, disociacija, somatizacija, emocijų ir elgesio sutrikimai, disociacinis sutrikimas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, specifinių išlikimo strategijų ar asmenybės sutrikimo vystymasis – pasekmės, kurios smurtą patyrusį vaiką gali lydėti, o dažnai ir lydi labai ilgai, todėl laiku pastebėti problemą, ją identifikuoti ir padėti vaikui yra labai svarbu čia ir dabar.
Kiek globaliau – apie smurto pasekmes vaikui ir jo šeimai, apie kompleksinę pagalbą ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektus kalbėjo dr. Ieva Šidlauskaitė – Stripeikienė, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktorė, psichologė. Vaikai – smurto aukos – turi laiku gauti efektyvią kompleksinę pagalbą, kad galėtų sėkmingai įveikti patirtų traumų pasekmes ir tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą. Būtent todėl, čia ir dabar, problemos akivaizdoje reikalingas didžiulis pagalbą teikiančių institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kaip prie smurto prevencijos gali prisidėti tėvai, o tuo pačiu ir greta esantys specialistai, pasakojo Ieva Daniūnaitė, Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystės be smurto“ vadovė. Smurto prevencija šiuo atveju gali būti vaikų mokymas apie saugumą – mokymas atpažinti netinkamą elgesį, reagavimas į vaiko pranešimą apie smurtą ar įtariant prievartą bei mokymas, kur ir kaip galima kreiptis pagalbos.
Švietimo ir ugdymo įstaigų indėlis vaiko apsaugos nuo patiriamo smurto procesuose taip pat neabejotinas. Mokykloms pavesta būti vaiko teisių apsaugos garantu savivaldybių lygiu, rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių pažeidimų prevencijos ir apsaugos priemones. Aktyvus bendradarbiavimas ypač svarbus ginant itin pažeidžiamų aukų – nepilnamečių – teises, todėl aktyviai veikiančiai mokyklai šiuose procesuose taip pat reikia pagalbos ir patarimų. Kaip laiku pastebėti problemą ugdymo įstaigose, kaip efektyviai, tačiau išsaugant asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir nesukeliant pasekmių problemą identifikuojančiam specialistui ją spręsti, patirtimi dalinosi Raimonda Joskaudienė, teisininkė, praktikė, ilgametė lektorė, Lietuvos komercinio arbitražo arbitrė, teismo mediatorė.
Konferencijos organizatoriai už skirtą laiką nuoširdžiai dėkoja kiekvienam lektoriui, už dėmesį ir laiką kartu – konferencijos dalyviams. Virtualus bendravimas niekada nepakeis realaus pokalbio ir gyvos diskusijos, todėl idėja susitikti gyvai dar kartą ir kalbėti šia aktualia tema dar didesniame klausytojų būryje išlieka. Tam, kad smurtas netaptų kasdienybės norma ir būtų pastebėtas laiku, prisidėti galime visi. Tereikia drąsiai kalbėti. Padėdami vaikams, padedame kurti kitokią – sveikesnę ir sąmoningesnę visuomenę. To visiems ir linkime.