Smurto prieš vaikus ir jų šeimos narius artimoje aplinkoje pasekmės ir pagalbos būdai
Asmenybės vystymuisi, kaip ir savęs realizavimui, nėra nei parengtų instrukcijų, nei tiesioginio vadovo. Yra tik didelė žmonijos patirtis, labai daug, bet neintegruotų mokslo duomenų, tikėjimu ir dora pagrįstų nuostatų, nurodančių asmenybės ugdymo kelią. Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas. Fizinis artumas (mylavimas, glamonėjimas), akių kontaktas, veido išraiškos (šypsena), intonacijos (balso šiltumas), veiksmų ir pokalbių asmeniškumas stiprina motinos ir vaiko teigiamą tarpusavio sąveiką, pagilina bendrus emocinius išgyvenimus. Esminė šeimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotišką šeimos modelį, kuriuo vėliau daugiau ar mažiau remiasi, kurdamas savąją šeimą. Amerikiečių psichoterapeutė Virginija Satir teigė, kad mergaitė iš savo motinos išmoksta būti motina, o iš tėvo – ko gali tikėtis iš vyro. Berniukai atvirkščiai: iš tėvo susikuria modelį kaip būti tėvais, o iš motinos – ko gali tikėtis iš žmonos. Satir pažymėjo, kad daugelis žmonių yra linkę nesąmoningai perkelti savo santykius su tėvu ar motina į santykius su partneriu, t.y. tikėtis iš partnerio to, ką gaudavo iš tėvų. Vadinasi, jeigu vaikas jautėsi tėvų atstumtas, suaugęs žmogus taip pat gali laukti iš partnerio atstūmimo. Jeigu tėvai buvo kontroliuojantys, jis gali jaustis irgi kontroliuojamas. Neįsisąmoninus to, šie dalykai gali tapti šeimos konfliktų priežastimi. Jei šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru. Taip eina iš kartos į kartą. Jei moteris augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš vaikus arba jų motiną, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tokį šeimos modelį ji matė vaikystėje. Tokios moterys nebemoka gyventi kitaip – nuolatinis fizinis ir emocinis smurtas joms tampa norma, joms sunku suvokti, kad ne tik joms, bet ir vaikams daroma žala. Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo. Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų. Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus – tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baimė, perdėtas nerimas, liūdesys, kaltės jausmas, negebėjimas rodyti empatijos, ateities baimė, žema tolerancija gyvenimo iššūkiams – tai psichologinės pasekmės. Vaikai nebemato pasaulio kaip saugios ir prieš juos nenusiteikusios aplinkos. Smurto artimoje aplinkoje patyrimas turi įtaką vaiko elgesiui. Tai vadinamos trumpalaikės pasekmės. Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška ir smurto pasekmės. Jei vaikas nepatiria fizinio smurto, tai dar nereiškia, kad matomas smurtas neturės įtakos jo sveikatai. Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažniau serga, skundžiasi galvos, skrandžio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra ilgalaikės. Žmonių, užaugusių tokioje aplinkoje, gyvenimo kokybė yra kur kas prastesnė nei tų, kurie nematė smurto. Taip pat jiems išauga ankstyvos mirties, savižudybės rizika. Jie dažniau užsiima rizikingomis veiklomis ar neatsakingu elgesiu, kuris padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Nepriežiūra, apleistumas – dar viena smurto rūšis. Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, ko pasekoje kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Nepriežiūrai priskiriamos situacijos, kai suaugusieji nesirūpina vaiku: blogai maitina, neaprūpina tinkamais drabužiais, palieka ilgam laikui vienus, verčia atlikti ne pagal jėgas sunkius darbus, nesirūpina vaikų sveikata, ugdymu. Pasaulio praktikoje pripažįstama, kad net tuo atveju kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka. Pastebima, kad prieš vaikus daugiausia smurtauja šeimos nariai – tėvai, globėjai, seneliai, broliai ar seserys. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5801 nusikaltimas. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys, 2021 m. 78,9 proc. suaugusiųjų ir 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 m. Šioms šeimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šią pagalbą galima gauti. Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko. Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje – 8 700 55516, kur smurto auka gaus reikiamą konsultaciją, bus nukreiptas psichologo, teisininko konsultacijai, tarpininkaus, sudarys veiksmų ir pagalbos planą. Raseinių krizių centras 2023 m. vykdo projektą ,,Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas – suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projektas vykdomas Raseinių ir Jurbarko rajonuose, aktyviai įsijungiant į tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Numatoma skleisti informaciją apie pagalbos galimybes, pasitelkiant įvairias informavimo formas, teikti kompleksinę pagalbą, sudarant galimybę žmonėms gauti nemokamas psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo konsultacijas, organizuoti pozityvios tėvystės ugdymo užsiėmimus šeimų nariams, taikyti smurtinio elgesio keitimo programą, organizuoti konferencijas Raseinių ir Jurbarko rajono gyventojams.
Tik bendromis pastangomis ir nuoširdžiu darbu galime padėti kenčiantiems nuo smurto, sumažinti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje atvejų skaičių, įkvėpti praradusius viltį, sustiprinti tuos, kurie mano, kad nepajėgs pakilti.
Raseinių krizių centro ir Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė Rima Kazlauskaitė