Smurtas artimoje aplinkoje dažnas reiškinys Lietuvoje. Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie mušamas žmonas ar sugyventine. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys.Prievartą patyrusiai moteriai neretai tenka gydytis ne tik fizines, bet ir sunkiai gyjančias dvasines žaizdas.
Smurtas prieš moteris šeimoje – tai visi tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno šeimos nario – dažniausiai vyro veiksmai kito šeimos nario – dažniausiai moters atžvilgiu, jeigu šie veiksmai pažeidžia jos, kaip pilietės ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonominę, fizinę, psichinę ar moralinę žalą.
Kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies: dažniausiai smurtas šeimoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys.
Psichologinis smurtas − tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.
Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, moters kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita.
Seksualinis smurtas – tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas ir kita.
Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) – sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime.
Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.
Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasmet daugėja, bet tai siejama ne su didėjančiu smurtu, o tai, kad moterys vis drąsiau kreipiasi pagalbos, nebenori kentėti ir taikstytis su prievarta.
Kur kreiptis patyrus smurtą? Jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją.Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje. Policija – tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje. Smurto šeimoje atvejais policija gali:
- atvykti į įvykio vietą, nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus;
- pradėti ikiteisminį tyrimą;
- apie smurtą pranešti specializuotos pagalbos centrui;
- informuoti apie apskrityje veikiančius specializuotos pagalbos centrus, kuriuose galima gauti pagalbą, kitas įstaigas ir organizacijas, teikiančias pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Specializuoti pagalbos centrai – įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Raseiniuose šią funkciją atlieka Raseinių krizių centras (Maironio g. 7, Raseiniai, Tel.nr./fax.: 8-428 52177, mob. 8-657-87475, el. paštas: info@kriziucentras.eu).
Centras, gavęs iš policijos pareigūnų informaciją apie smurto atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens ryšiams palaikyti duomenis, nedelsdamas telefonu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu ir pasiūlo pagalbą, kad įveiktų kritinę būklę: išsiaiškina esamą padėtį ir emociškai palaiko, informuoja apie tolesnės pagalbos teikimą ir individualaus pagalbos priemonių plano sudarymą, su smurtą patyrusiu asmeniu suderina jam priimtiniausią tolesnės specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo būdą (telefonu, elektroniniu paštu ar susitikus).
Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, kartu su juo sudaro individualų pagalbos priemonių planą. Pasitelkdamas kitas pagalbą smurto artimoje aplinkoje teikiančias organizacijas ar specialistus, specializuotos pagalbos centras suteikia teisinę, psichologinę pagalbą, kad asmuo įveiktų kritinę būklę, informuoja visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, jei asmuo pageidauja, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicinos pagalba. Siekdamas suteikti ilgalaikę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, bendradarbiauja su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugas, su socialinių paslaugų įstaigomis, policija, sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Jei paaiškėja, kad smurto liudininkais buvo vaikai ir (ar) prieš juos buvo tiesiogiai smurtauta, specializuotos pagalbos centras apie tai praneša smurtą patyrusių asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (tarnybai).
Jei smurtą patyręs asmuo nesikreipė į policiją, bet kreipėsi tiesiai į specializuotos pagalbos centrą, centro darbuotojai, gavę smurtą patyrusio asmens sutikimą, apie smurto atvejį informuoja policiją.
Raseinių krizių centras savo veiklą kaip specializuotos pagalbos centras pradėjo nuo š. m. vasario 5 d. Praėjo pusmetis. Kokie darbo rezultatai ir problemos? Centras gavo 98 pranešimus apie smurto atvejus artimoje aplinkoje. Buvo susisiekta ir pasiūlyta pagalba 85 asmenims. Deja, kartais tenka susidurti su abejingumu, nenoru spręsti smurto problemą šeimoje. Tenka ilgai įtikinėti, kad nesprendžiamos šeimos problemos ypatingai žaloja vaikus, o nepilnamečių vaikų šiose šeimose auga 26 ir jie yra smurto aukos arba liudininkai.
Patirtis rodo, kad suaugę žmonės net nesusimąsto, kad smurtas sukelia neigiamas pasekmes ir smurto aukai, ir smurtautojui, ir jų vaikams. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikas patyręs smurtą ar buvęs smurto liudininku, patiria nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Dažnai atsiranda asmenybės pokyčiai, kurie pastebimi tik suaugus. Smurto aukai gali išsivystyti depresija, menka savivertė, empatijos stoka, nerimas. Sunku numatyti visas galimas vaiką žalojančio elgesio pasekmes. Dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų).